Automobilio išlaidų apskaita
Mano garažas Naudinga informacijaKelių eismo taisyklės (KET)

II. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos

3. Aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais (toliau vadinama – ženklai) pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba kurios atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius ar atvyksta į šią zoną paimti krovinio, taip pat lengvieji taksi automobiliai, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti į šią zoną.

4. Asmuo, dirbantis kelyje, – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą. Asmuo, dirbantis kelyje, dėvi specialią uniformą (aprangą).

5. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:
5.1. turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais;
5.2. viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio ar tramvajaus bėgių arba pėsčiųjų tako;
5.3. pažymėtas ženklu ,,Automagistralė“.

6. Automobilis – bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t.y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos.

7. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sąlygojamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

8. Duoti kelią (nekliudyti) – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

9. Dviratis – bet kuri ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančių asmenų raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Į šią sąvoką neįeina neįgaliųjų vežimėlis.

10. Dviračių takas – ženklu „Dviračių takas“ pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.

11. Eismo dalyvis – asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

12. Eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

13. Eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis (toliau vadinama – ženklinimo linijos), ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

14. Geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.

15. Gyvenamoji zona – kelias ar teritorija, kurių pradžia pažymėta ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“.

16. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“.

161. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias su skiriamąja juosta, į kurį galima įvažiuoti tik skirtingo lygio ar reguliuojamose sankryžose ir kuris pažymėtas ženklu ,,Automobiliams skirtas kelias.

17. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.

18. Kelio ženklai – šiose taisyklėse nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos.

19. Kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų ar dviračių taku.

20. Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

21. Leidžiama maksimali masė – visiškai sukomplektuotos, su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė, kurią gamykla arba valstybės kompetentingos institucijos nustatė kaip maksimaliai leistiną.

22. Maršrutinė transporto priemonė (maršrutinis transportas) – viešojo naudojimo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), vežanti keleivius reguliariais reisais ir nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat ir mokyklinis autobusas.

23. Masė be krovinio – transporto priemonės masė be vairuotojo, keleivių ir krovinio, tačiau su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu.

24. Masė su kroviniu – faktinė transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

25. Mokyklinis autobusas – geltonai dažytas, skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, vežantis vaikus (mokinius) specialiais reisais.

26. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė, kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.

27. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima ir trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

28. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus bėgines transporto priemones ir mopedus.

281. Neįgaliųjų vežimėlis – įtaisas su ratais, varomas rankomis arba įvairiomis automatizuotomis sistemomis. Neįgaliųjų vežimėlius naudoja žmonės, kuriems vaikščioti sudėtinga arba neįmanoma dėl ligos, sužalojimų ar negalios.

29. Pagrindinis kelias – kelias, pažymėtas ženklais „Pagrindinis kelias“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“, „Automagistralė“ kertamojo ar prisijungiančiojo kelio atžvilgiu; kelias kito kelio, pažymėto kelio ženklais „Sankryža su pagrindiniu keliu“, „Važiuoti nesustojus draudžiama“, „Gyvenamosios zonos pabaiga“, atžvilgiu; kelias su danga (betonas, asfaltas, skalda, žvyras, grindinys ir panašiai) kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju. Pagrindinio kelio nėra reguliuojamose sankryžose.

291. Persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

30. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas asmuo, dirbantis kelyje: jam kelias yra darbo vieta.

31. Pėsčiųjų perėja – važiuojamojoje dalyje esanti perėjimo per kelią vieta, pažymėta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis arba tik ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi važiuojamosios dalies ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo šių ženklų statmenai per kelią.

32. Pėsčiųjų takas – pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti ženklais „Pėsčiųjų takas“ arba „Pėsčiųjų ir dviračių takas“.

33. Priverstinis sustojimas – transporto priemonės sustabdymas (sustojimas), kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

34. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

35. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba taip, kad jos dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir didžioji jos masės bei krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

36. Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę).

37. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.

38. Skiriamoji juosta – konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga, kurioje įrengti apsauginiai atitvarai) ir nenumatytas transporto priemonėms važiuoti arba sustoti (stovėti).

39. Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiais šviesos ir garso signalais arba tik ar specialiais šviesos signalais.

40. Stovėjimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

41. Sustojimas – iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

42. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.

43. Tamsus paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

431. Tikrinantys pareigūnai – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų pagal kompetenciją suteikta teisė stabdyti transporto priemones.

44. Transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius ir savaeiges mašinas.

45. Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės, kurios kelių eisme dalyvauja kaip vienetas.

46. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.

47. Vairuotojas – asmuo, kuris vairuoja ar moko vairuoti transporto priemonę, varo keliu gyvulius ar paukščius, taip pat raitelis, vadeliotojas.

48. Važiuojamoji dalis – kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.

49. Važiuojamųjų dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta – išorinius važiuojamųjų dalių kraštus).